Mielos mamytės, supažindiname jus su užsiėmimų programa rugsėjo mėnesiui. Kadangi programa dar gali keistis, todėl labai atsiprašome už nepatogumus. Kitų mėnesių programą skaitykite skiltyje “Renginiai“.
Rugsėjo 15d. 19 val. “Kiek sveria motinystė?“. Mamų klubo sezono atidarymas. Užsiėmimą ves Mamų klubo koordinatorė Rosana Subačienė.
Rugsėjo 22 d. 19 val. “Papuošalai iš užtrauktukų”. Dovilė ir Jurga. Tai nepaprastai originalūs ir gražūs papuošalai! Kursime pasirinktinai auskarus arba sages. Būtina registracija rosana@mamuklubas.lt , registruojantis nurodykite ką norėsite daryti (auskarus ar sagę). Kad spėtume supirkti priemones registracija vyks iki rugsėjo 13 d. vakaro, jei užsipildys visos laisvos vietos anksčiau, tai registraciją baigsime anksčiau. Pageidaujama auka 15 Lt.
Dienoraštis
DĖMESIO MAMŲ KLUBO ATIDARYMAS RUGSĖJO 15 dieną!
Sveikos, mielos mamytės,
su nekantrumu kviečiame Jus į naujo Mamų klubo sezono atidarymą! Pirmojo susitikimo tema “Kiek sveria motinystė?“. Visų mamyčių laukiame rugsėjo 15d. 19 val. Gilužio 15 (bažnyčios “Tikėjimo žodis” kavinėje). Galite atsinešti ką nors prie arbatėlės 
Labai visų laukiame, nes labai pasiilgome :)!
Laukiame ir naujų mamyčių!
Dienoraštis
Kiekviena iš mūsų kažką paveldėjome – kas gražią nosies formą, kas garbanotus plaukus, žydras akis ar gražią taliją. Galime sakyti, kai kurioms iš mūsų dar labiau pasisekė - jos palikimo gavo prabangią komodą ar daugelį metų kauptą knygų biblioteką, giminės papuošalų dėželę ar netgi dviejų galų trobą.
Paveldėtoja esu ir aš. Jeigu atvirai – turtinga. Paveldėtoja žemaitiškų vasarų, suguldytų į didelę prisiminimų skrynią. Man patinka atvėrus jos dangtį paslapčia išsitraukti dienas, praleistas pas močiutę.
Viena iš brangenybių – palėpė. Norint į ją patekti reikėjo tik pasukti didžiulį metalinį raktą, kuris dieną ir naktį gyveno spynoje. Bėda ta, kad savavališkai lipti „ant aukšto“ buvo griežtai draudžiama. Bet…. kartais paslapčia ir su baime aš pasukdavau raktą ir nekvėpuodama užkopdavau išdavikiškai girgždančiais laiptais į praeities šalį. Tiesą sakant, nieko ypatinga “ant to aukšto“ nebūdavo, tik daug dulkių, drožlių kvapo ir jose paskendusių be galo senų daiktų: mamos sąsiuvinių, knygų, paltų, lėlių…… Norėdavau tik vieno - kad manęs kuo ilgiau niekas nepasigestų ir neieškotų. Galėjau dienų dienas ten sėdėti ir vartyti geltonus knygų lapus.
Dienoraštis
Nuslinkus dienos kaitrai kaimynė laistė gėles. Mūsų trys žvirbliukai sėdėjo ant palangės ir garsiai šaukė: „Mama, ateik - kaimynė lauke!“Jie žino, kad mums patinka drauge pasišnekučiuoti.
Vienas iš mažylių, stebėjęs Violetos puoselėjamus augalus, nusprendė: „Mama, kai teta užaugs turbūt bus sodininkė“.
Žiūriu į aukštą moterį, kurios sūnums tuoj ūsiukai prasikals, dirbančią atsakingą darbą (ne tik gėles laistančią) ir galvoju: „Kur dar jai augti? Man ji atrodo jau užaugusi.“
O kuo būsiu aš, kai užaugsiu? Kiek pamenu, visada tiksliai žinojau, kuo noriu tapti: šešerių metų norėjau būti darželio auklėtoja, aštuoniolikos metų norėjau slaugyti ligonius. Ilgą laiką dirbau sielai mielą darbą: tvarsčiau žaizdas, naikinau utėles, dalijau tabletes, reanimavau ir gaivinau ligonius.
Šiandien, kai man ant nosies keturiasdešimt metų, esu žmona ir mama. Ir kas dar?
Nebežinau. Mane tai gąsdina. Nesijaučiu saugi. Desperatiškai norisi kažką daryti, veikti…
Kasdiene malda tapo žodžiai: „Dieve, kokį darbą skyrei atlikti per visas mano dienas?“
„Štai ką aš mačiau: gera ir malonu žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu, kurį jam Dievas paskyrė dirbti per visas jo dienas. Tai yra jo dalia“ (Ekl.5,17).
Dienoraštis
Daugeliui tikriausiai nė nereikia šio misionieriaus pristatyti - daug kartų rodytas bei vertintas viešoj erdvėj, tačiau neprarandantis paprastumo, nuoširdus Dievo tarnas. Kai pamačiau, kad jis viešės Lietuvoje, “Tikėjimo žodžio” bendruomenėje, aiktelėjau iš nuostabaus. Manau, kad ir daugeliui mamyčių jo patarnavimas gali būti didžiulė atgaiva. Juolab, šis kunigas ypatingai rūpinasi vaikais.
Kunigas Hermanas Šulcas yra lietuvių kilmės, jau per 30 metų tarnauja Afrikoje, Ruandoje. Įkūrė ten mokyklą ir Jaunimo sodybą, kurioje gyvena apie 150 našlaičių. Jis pats ne tik tarnauja kaip kunigas, bet ir moko vietinius gyventi, padeda sergantiems ir vargstantiems.
Dienoraštis
Sveikutės vilnietės mamos, jei Jums reikalinga auklė, rekomenduojame Mamų klubo mamytę Daivą. Ji gali prižiūrėti vaikučius savo namuose Žvėryne.
Daivos tel. nr.868460008
Sėkmės bendraujant 
Dienoraštis
Taigis. Sugužėjom mamytės - kas „raitos” (už vairo), kas „karietoj” (vyrai atvežė) - ir visos su nešuliukais, sijonukais arba kokiom spindinčiom detalėm, žibančiom akim… Kai kurios ir su atžalom - mano didžiausias nešulys tai buvo mieganti Kotryna (mat vyras komandiruotėj) - atsinešiau dukrą su vieno “gailestingojo samariečio” pagalba su visa automobiline kėdute :) Ir, žinoma, visos su šypsenom
Bet kaip smagu buvo - visos tik greit stalus sustumdė, padengė, papuošė… Tuoj pat pasidarė jauku ir miela…
2010 m., Dienoraštis, FOTO GALERIJA
Mielos mamytės, kadangi netikiu, jog tarp Jūsų nėra poezijos mylėtojų:), norėčiau Jums šiek tiek papasakoti apie poezijos vakarą „Einu Keliu…”, kurį reklamavome šiame puslapyje.
Mat tokius vakarus viliamės daryti ir ateityje, tad tikiuosi - jei tik rasite tam laiko - kada nors ateisite ir kas nors iš Jūsų :).
Tokio vakaro idėja gimė spontaniškai, šeimoje… Kadaise panašius vakarus norėjome rengti namuose, tačiau, matyt, Dievo Apvaizda lėmė kitaip - geriau:) - o ir namai tam per maži, sakyčiau. Ypač dabar, kai pirmuosius žingsnius bando žengti mūsų dukrutė…
Kam reikalingi tokie vakarai? Arba, kitais žodžiais tariant, kodėl negalėtume atsiversti poezijos knygelės, ir pasiskaityti asmeniškai?
Dienoraštis
Nauji komentarai