Šis Mamų klubo susitikimas buvo neeilinis dėl daugelio dalykų. Pirmiausia, tai pirmą kartą pamatėme ir parodėme viena kitai savo vaikus, nes, kaip žinia, į klubą daugelis ateiname be vaikų. Antras dalykas - į Mamų klubą susirinko tėčiai. Buvo puiki proga savo vyrams parodyti kur gi mes dingstam trečiadienio vakarais. O aš dar džiaugiausi, kad mano vyras galėjo realiai suprasti kodėl iš klubo grįžtu taip vėlai, nes kai sakau, kad tvarkėmės, tai atrodo, gi ką ten galima taip ilgai tvarkyti. O dabar visi kartu tvarkėme patalpą ir, nepaisant to, kad mūsų buvo daug ir dar su vyrais, tvarkymas vis tiek ilgai užtruko (o paprastai, juk tvarkomės vos kelios mamos). Trečias neelinis dalykas tai, kad Mamų klube viešėjo Stalo teatras. Aktorė Saulė Degutytė persikunijo į pasakų bobutę ir mus visus įtraukė į pasakų karalystę. Visi tapome aktoriais, muzikantais, režisieriais
Vaikai taip įsijautę dalyvavo, kad kartais ir patys nebežinodavo ar jie žiūrovai ar aktoriai
Nors tėvelių ir mamyčių pradžioje niekas net nejudino, bet mes patys nejučiom pasijungėm į visą pasirodymą. Man labai patiko aktorės priemonės, nes visi personažai buvo padaryti labai paprastai, kūrybingai iš namuose esančių daiktų ir stebuklingai atgijo visiškai paprastose istorijose. Tai puikus pavyzdis tiek mamoms, tiek patiems vaikams, kad namuose tikrai YRA KĄ VEIKTI
! Na, o kaip skaniausias desertas mums visiems buvo paskutinė pasaka, kurioje visi buvome aktoriai. Kiekvienas gavo po nerealų muzikinį instrumentą, su nerealiai išskirtiniu garsu, instrumento kodą (kad žinotume kada “įstoti” į vaidinimą) ir vaidinome. Ir ne šiaip vaidinome, bet su dideliu įsijautimu vaidinome :)) Buvo laaaabai smagu :) Po spektaklio vaikai (ir tėveliai) galėjo apžiūrėti ir išbandyti visus instrumentus. Na, o mes vaišinomės naminiais pyragais, bandelėmis, kibinais ir bendravome.
2009 m., FOTO GALERIJA
Žiūriu gripas gerokai praretino mūsų gretas
Į dilemų teatrą susirinko vos kelios mamytės. Aš atėjau kaip paparacis tik “pafotkinti”, bet dėl mamyčių stokos teko prisijungti ir man. Ir dėl to visai nesigailiu, nes nuskilo laimė, kad viena iš vaidintų sitaucijų buvo būten mano
Labai įdomu buvo žiūrėti iš šalies, iš naujo išgyventi senokai įvykusią situaciją, pamodeliuoti kelias tos pačios situacijos pabaigas. Dar įdomu buvo pastebėti, kad mes tikrai esame skirtingos ir į aplinkybes galime sureaguoti visiškai skirtingai. Nustebino mamyčių aktoriniai sugebėjimai. Kai kurios taip įėjo į vaidmenį, kad pradėjau abejoti ar spės iki kol grįš namo išeiti iš to vaidmens
Nors vaidinamos sitaucijos buvo probleminės ir visai nelinksmos, bet iš tiesų labai daug prisijuokėm, net grįžus namo vis prisimindavau kokį epizodą iš užsiėmimo ir iškart veide atsirasdavo šypsena. Gaila, kad gavosi daug neryškių nuotraukų… na, bet žiūrim, ką turim
2009 m., Dienoraštis, FOTO GALERIJA
Nors gripas be gailesčio visus puola, bet vis gi į vėlimą iš 20 mamyčių neatėjo tik 5. Taigi likusios 15 mamyčių uoliai mirkom putose ir vėlėm šlepetes
Man juokingiausi tai trys momentai: pirma, kad beveik visos nusivėlėm tik po vieną šlepetę (kitai tik pasidarėm ruošinį). Antras dalykas - kad visoms gavosi žymiai didesnės šlepetės nei planavom (taip sakant, ant vaikų užaugimo
). O trečias - kad nemažai mamyčių apskritai pirmą kartą prisilietė prie vilnos, taip sakant, kam nuo blynų ir rutuliukų pradėti, jei galima iškart nuo rimtų daikčiukų
Bet kas svarbiausia, kad nepatyrimas nesutrukdė ir šlepetės gavosi tikrai fainos ;) Dabar save bandau nuteikti, kad reikia baigti velti ir antrą šlepetę, nes pernai taip ir nenusivėliau šalikėlio
O dėl šlepetės dydžio, tai dariau 23 dydį, bet ko gero jos bus geros mano vyresnėlei (jos 30 dydis).
2009 m., FOTO GALERIJA, Mamų artelė, Veltinis
Oi, smagu buvo žiūrėti kaip mamytės su didžiuliu entuziazmu dalyvavo “skuduryno” mugėje
Pirmiausia, tai turiu pastebėti, kad į mugę atvažiavo keletą mamyčių, kurių jau šimta metų nematėm - žinosim kaip jus prisivilioti
Kitas akivaizdus pastebėjimas - tai vietoj rankinukų mamos į klubą tysėsi 100 l maišus ir dėžes, pilnus rūbų ir žaislų. Pradžioje bandėm laikytis kažkokios sistemos, bet netrukus procesas tapo nebevaldomas - visur krūvos rūbų, batų, žaislų - nebesuprasi kas prie ko. Man juokingiausia buvo, kad visos taip užsidegusios puolėm knistis po skudurus, net savo atneštų maišų neiškraustėm
- nėr kada, baisu, kad kas kokio gero daikto pirma nepagriebtų
Ir vėl, kaip ir pernai, didžiausio susidomėjimo susilaukė žaislų stalas. Pagalvojau, gal kada reiks padaryti vien tik žaislų mugę, tada ir vaikai galėtų dalyvauti, atiduotų savo nežaidžiamus žaislus, o kartu pasirinktų naujų (idėja apmąstymui). Dar juokinga buvo žiūrėti į nėštukes, kaip joms piršo glėbius rūbelių, patalynės… Pamenu per pirmas muges man irgi geros dūšios įsiūlydavo didžiausius pundus visokių “gėrybių”, o grįžusi namo viską peržiūrėjus tekdavo didžiąją dalį išmesti. Dabar jau esu šiuo klausimu ryžtingesnė ir visada sau kartoju “nebūtinai turiu viską neštis namo”
2009 m., FOTO GALERIJA, Turgelis
Grįžau iš nėštukių vakarėlio ir dar ilgai šypsojausi
Nors gal nėštukės nerimavo kas jų laukia, o mes nerimavome, kad tik neperspaustume su savo užduotimis, bet tikiuosi viskas buvo gerai… Pirmiausia tai nustebino, kad susirinko tikrai gausus besilaukančiųjų būrelis, o juk dar ir ne visos atėjo. Tos, kurios nebuvote labai nesikrimskite, kai lauksites kito leliuko galėsime dar vieną vakarėlį jums suruošti
O dalyvavusios, galima sakyti, jau pasiruošusios vaikelio atėjimui. Nėštukėms teko ir atmintį palavinti, ir tyrelių ragauti, ir ekstremaliom sąlygom skalbinius džiauti, ir kvėpavimo pratimus daryti… Beje, pagalvojau, kad būtų visai smagu jei per sąrėmius ne apie skausmą galvotumėte, o kaip prie “bliūdo” į draugės “aikštelę” kamuoliuką pūtėte
Ir dar žinote ką pagalvojau, kad tos tipo vienkartinės šlepetės visgi buvo kepuraitės ir reikėjo jas ne ant kojų mauti, o ant galvos
2009 m., Dienoraštis, FOTO GALERIJA
Nors ir pavėluotai, bet su laiminga pabaiga publikuoju tęsinį apie lėkščių gamybą
Antrame lėkščių gaminimo etape turėjome su glazūra spalvinti lėkštes. Ėjau į Mamų klubą nusiteikusi žaisti spalvomis, meniškai teplioti ir dėlioti dažus. Ir turiu prisipažinti, kad gavau gerą šoką kai Dovilė ant stalo sustatė “įvairiaspalves” glazūras. Parašiau kabutėse, nes visos spalvos buvo supilstytos į stiklainiukus, ant kurių buvo parašyta pvz., “ryškiai raudona”, “apelsininė geltona” ir pan. O patys dažai (visi) buvo pilki, grynai kaip “Smectos” vaistukai. Tai įsivaizduokite kaip turėjo atrodyti dažymo procesas: imi vieną pilką spalvą (kuri tipo yra ryškiai raudona) ir ją maišai su kita pilka spalva (kuri tipo yra geltona) ir tada tepi ant lėkštės gautą pilką spalvą (kuri tipo gavosi oranžinė)
Taip sakant darbelis su paslaptimi
Prie savęs į atskirus indelius įsipyliau raudonos ir geltonos spalvos, bet nepraėjus nei 5 minutėm aš jau nebeprisiminiau kuri yra kuri, nes abi buvo pilkos, tai, taip sakant, dažiau šeštuoju pojūčiu
Po šio susitikimo pakilo dar didesnis azartas, nes labai magėjo pamatyti galutinį rezultatą. Tiesa, nepaminėjau liūdno fakto, kad pirmo degimo metu kai kurios lėkštės sudužo
Mano viena lėkštutė irgi suskilo, bet visai dėl to nenusiminiau - suklijavau su “superglue” klijais, o tą nenuglazūruotą ruoželį reiks užspalvinti žaliu flomasteriu
(juokauju). Tad foto peržiūrą pradedu nuo savo lėkščių, kad būtų lengviau susidaryti spavų vaizdą
Beje, kai kur nuotraukose ant stalo matysis tie ryškiaspalviai pilki dažai stiklainiukuose
2009 m., Dienoraštis, FOTO GALERIJA
Trečiadienio molio dirbtuvėje mamytės paplušėjo iš peties. Dovilei teko suktis kaip bitutei, kad spėtų kiekvienai paaiškinti, patarti, parodyti. Visos susikaupusios su entuziazmu kočiojo molį, formavo įvairias formas, dėliojo lapų mozaikas. Beje, aš irgi galėjau pilnavertiškai “moliuotis”, nes Rūtė perėmė mano, kaip fotografės, pareigas (ačiū jai labai labai
). Visą lėkštutės gaminimo eigą parašysime po antro susitikimo, o dabar tik keleta foto akimirkų
Jei nenorite, kad nuotraukos su jūsų ar jūsų vaikų nuotraukomis būtų publikuojamos šioje svetainėje, tai parašykite man klumpe@gmail.com




































2009 m., FOTO GALERIJA
Nauji komentarai