
Kviečiame Jus dalyvauti konkurse rašinio tema ”Mama ir dukra”.
Motinystė yra svarbus moters pašaukimas šioje žemėje. Kūrėjas patikėjo moteriai priimti naują gyvybę, puoselėti ją, mylėti ir auklėti.
Dažnai mes, mamos, vaikų auginimą namuose įvardijame, kaip sėdėjimą namuose - lyg ir nieko tokio svarbaus nedirbame: nerašome projektų, nepildome ataskaitų, negauname atlyginimo skirtą dieną :-). Mūsų kasdieniai buities darbai, mažylių priežiūra- nosies valymas, atsakinėjimas į begales klausimų, ožių raminimas, mums atrodo tokie nereikšmingi maži darbeliai. Mes stengiamės iš visų jėgų susikaupti ir atbūti tą sunkųjį “4 sienų laikotarpį“ ir išsiveržti į “svarbius“ darbus.
Bet MOTINYSTĖS PAŠAUKIMO negalima paniekinti ar sumenkinti.
Konkursai

Aš tave užauginsiu, dukryte.
Tu - dievaitė manųjų sapnų,
Tu - svajonių manų karalystėj
Nuostabiausios princesės vardu.
Pasakėlėn tave nusivesiu,
Pakylėsiu į pilį aukštyn,
Žvaigždėmis kasytes apibersiu,
Kol sapnų karalystėj miegi.
(nežinomas autorius)
Susipažinimas
Moterys sėdėdamos prie stalelių susipažįsta tarpusavyje. Prašymas atrasti vieną (galima ir daugiau) bendrą tarpusavio pomėgį ar silpnybę. Po to viena iš mamyčių pristato drauge sėdėjusių moterų panašumus.
Viktorina
I. Kuriuo dukrytės vystymosi tarpsniu vystosi esminis pasitikėjimas mama, supančiu pasauliu?
• Paauglystėje
• Ankstyvajame mokykliniame amžiuje
• Kūdikystėje
• Senatvėje
Atsakymas: Kūdikystės fazėje pasitikėjimas yra labai svarbus. Psichologiniai tyrimai teigia, kad neišugdžius šio jausmo, kūdikis pradeda nepasitikėti pasauliu, atsiranda nervingumas, o suaugusiojo žmogaus gyvenime pasireiškia uždarumu bei izoliacija.
Šventės

Važiavau į vaikų hematologinį skyrių ir galvojau, kad tai jau tampa savaime suprantama gyvenimo dalimi. Ir kelias jau atrodo ne toks tolimas ir iš namų ne taip sunku išsiplėšti. Tik toks keistas dėkingumo jausmas neapleidžia, kad važiuoju kaip svečias. Kad širdies neslegia savo žmogaus ligos našta. Atvažiavai, pabuvai ir išvažiavai. Su gerais jausmais, nes klausia kada vėl atvažiuosit. Lyg mažytis lietaus lašelis anapus ligos durų. Truputį atgaivinantis palatos gyvenimą ir chemoterapijos rutiną.
Eidama gėrėjausi saulutėmis, kurių pridygo pievoje prie ligoninės. Jų kasmet ten daug :-). Taip gražu.
Gailestingumo tarnavimas, Vaikų hematologijos skyriaus lankymas
Brangios mamytės,
norėčiau Jums šiek tiek pristatyti laikraštį Ganytojas - mat jame galite rasti krikščioniškų straipsnių ne tik teologinėm temom, bet ir šeimos (santykiai su sutuoktiniu, vaikų auklėjimas, bendravimas su paaugliais ir t.t.). Jei kas domisi istorija - taip pat rasite vertingų straipsnių. Žodžiu, temų yra tikrai gana įvairių, o rašytojai - tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
Pavyzdžiui, neseniai Ganytojo priedo tema buvo ATLEIDIMAS. Ar gi tai ne aktuali tema? Manau, labai aktuali, nes, jei atsitinka gyvenime įsiskaudinti, neatleidimas gali apnuodyti santykius ne tik su tuo žmogumi, kuriam negalime atleisti, bet ir kitus (tampame pretenzingi aplinkiniams, irzlūs, perdėtai jautrūs ir t.t.)… Pavyzdžiui, neatleidę tėvams (manau tai patvirtins psichologai) galime jausti tam tikrą įtampą auklėdami savo vaikus; jei neatleidžiame sutuoktiniui, tai nuodys mūsų bendravimą, augins sienas tarp vyro ir žmonos, ir t.t….
Kad mamos būtų gyvos
Sveikutės vilnietės mamos, jei Jums reikalinga auklė, rekomenduojame Mamų klubo mamytę Daivą. Ji gali prižiūrėti vaikučius savo namuose Žvėryne.
Daivos tel. nr.868460008
Sėkmės bendraujant
Dienoraštis

Taigis. Sugužėjom mamytės - kas „raitos” (už vairo), kas „karietoj” (vyrai atvežė) - ir visos su nešuliukais, sijonukais arba kokiom spindinčiom detalėm, žibančiom akim… Kai kurios ir su atžalom - mano didžiausias nešulys tai buvo mieganti Kotryna (mat vyras komandiruotėj) - atsinešiau dukrą su vieno “gailestingojo samariečio” pagalba su visa automobiline kėdute :) Ir, žinoma, visos su šypsenom
Bet kaip smagu buvo - visos tik greit stalus sustumdė, padengė, papuošė… Tuoj pat pasidarė jauku ir miela…
2010 m., Dienoraštis, FOTO GALERIJA
Mielos mamytės, kadangi netikiu, jog tarp Jūsų nėra poezijos mylėtojų:), norėčiau Jums šiek tiek papasakoti apie poezijos vakarą „Einu Keliu…”, kurį reklamavome šiame puslapyje.
Mat tokius vakarus viliamės daryti ir ateityje, tad tikiuosi - jei tik rasite tam laiko - kada nors ateisite ir kas nors iš Jūsų :).
Tokio vakaro idėja gimė spontaniškai, šeimoje… Kadaise panašius vakarus norėjome rengti namuose, tačiau, matyt, Dievo Apvaizda lėmė kitaip - geriau:) - o ir namai tam per maži, sakyčiau. Ypač dabar, kai pirmuosius žingsnius bando žengti mūsų dukrutė…
Kam reikalingi tokie vakarai? Arba, kitais žodžiais tariant, kodėl negalėtume atsiversti poezijos knygelės, ir pasiskaityti asmeniškai?
Dienoraštis
Jūs turite garbę prisiliesti prie pačio trapiausio kūrinio. Turite garbę pajusti ir savo silpnumą bei ribotumą.
Esate pačios laimingiausios, nes visas nuovargis apvainikuojamas vaikelio prisiglaudimu.
Jūs nepakeičiamos ir tai yra stebuklas. Kad tas stebuklas Jus džiugintų, linkiu poilsio, akimirkų savo sielai, pomėgių ir sveikatos. Puoškitės, būkite gražios ir mylėkite save taip, kaip jus myli ir vertina TĖVAS!
Šį trečiadienį, Gegužės 5 dieną 18.30 val. kviečiame į Mamyčių šventę. Tai bus paskutinis susitikimas šį sezoną.
Prašome atsinešti vaišių ir savo šilumą, brangios draugės.
Rosana
Dienoraštis
Nauji komentarai