Daugeliui tikriausiai nė nereikia šio misionieriaus pristatyti - daug kartų rodytas bei vertintas viešoj erdvėj, tačiau neprarandantis paprastumo, nuoširdus Dievo tarnas. Kai pamačiau, kad jis viešės Lietuvoje, “Tikėjimo žodžio” bendruomenėje, aiktelėjau iš nuostabaus. Manau, kad ir daugeliui mamyčių jo patarnavimas gali būti didžiulė atgaiva. Juolab, šis kunigas ypatingai rūpinasi vaikais.
Kunigas Hermanas Šulcas yra lietuvių kilmės, jau per 30 metų tarnauja Afrikoje, Ruandoje. Įkūrė ten mokyklą ir Jaunimo sodybą, kurioje gyvena apie 150 našlaičių. Jis pats ne tik tarnauja kaip kunigas, bet ir moko vietinius gyventi, padeda sergantiems ir vargstantiems.
Pasidalinsiu idėja kaip šventėme Samueliuko “Piratų šventę” 
Piratų gimtadienis
Apranga- dryžuotos palaidinės, skarelės, randai, barzdos, auskarai
Balionai su kaukolėmis, juodi šiaudeliai, staltiesė- piratų žemėlapis.
Svečių sąrašas
• ……………………………………
• ……………………………………….
• ………………………………….
• ………………………………….
• …………………………………..
Viso: ….suaugusiu, …vaikų
Nupirkti svečiams lauknešėlių- (vatos saldžios
Lipdukų su piratais)
Žaidimai:
1. Suaugusiems (užduotis poroje) - patrankos šaudmenys
Į dubenėlį įpilti saldainių žirniukų- reikia iš vieno į kitą dubenėlį perdėti žirniukus su kinietiškomis lazdelėmis. Laimi greičiausia pora 
2. Siūlų rinkimas- reikia išvalyti laivo denį-dviejų skirtingų siūlų kamuolėlius sukarpyti, išmėtyti po namus- vyrai renka mėlynus, moterys ružavus- laimi, kurie suriša ilgesnę siūlų giją.
Princų ir princesių puota
Šventės akcentas- rožinė spalva.
Dekoracijos: rožinės:
Staltiesės ant visų stalų- papuoštos pirktinėmis (”Ysku”-apie 3 lt.) rožinėmis plastikinėmis gylytėmis. “Princeses” (papuoštas barbes ) įdėjome į gėlių puokštes. Padarėme vėliavėles iš (Maksimoje) pirktų servetėlių su princesėmis. Ilgos rožinės lazdelės-vytelės (vėliavėlių kotai), pirktos “Ysku”.
Balionai- rožiniai, alyviniai.
Rebeka turėjo karūną ir nuostabią suknytę, bet iš jaudulio jos nesirengė (verkė). Mes ir nevertėme puoštis (tada jai buvo 4 metai).
Žaidimai:
1. Pagalba Pelenei (Rebekai)- surinkti išbarstytas šiukšles po visus namus (lauką). Šiukšlės buvo „saldžios“- servetėlių viduje buvo keletas saldainiukų. Laimėtojas (daugiausiai surinko “šiukšlių”) - apdovanotas priziuku :-). Visiems darbštiems vaikams atiteko ryšulėliai su saldainiukais- “šiukšlėmis” :-).
Kuriame tradicijas
Nemėgstu rengti švenčių – jos man kelia didelę įtampą, stresą ir jaudulį. Noriu, kad visiems šventė tiktų ir patiktų. Ruošdamasi šventei pakeliu visus namus ant kojų: – rėkiu, įsakinėju – būnu pikta. Kiekvieną kartą taip nusiplūkiu, kad sau kartoju, jog šis kartas tikrai paskutinis.
Kviečiame Jus dalyvauti konkurse rašinio tema ”Mama ir dukra”.
Motinystė yra svarbus moters pašaukimas šioje žemėje. Kūrėjas patikėjo moteriai priimti naują gyvybę, puoselėti ją, mylėti ir auklėti.
Dažnai mes, mamos, vaikų auginimą namuose įvardijame, kaip sėdėjimą namuose - lyg ir nieko tokio svarbaus nedirbame: nerašome projektų, nepildome ataskaitų, negauname atlyginimo skirtą dieną :-). Mūsų kasdieniai buities darbai, mažylių priežiūra- nosies valymas, atsakinėjimas į begales klausimų, ožių raminimas, mums atrodo tokie nereikšmingi maži darbeliai. Mes stengiamės iš visų jėgų susikaupti ir atbūti tą sunkųjį “4 sienų laikotarpį“ ir išsiveržti į “svarbius“ darbus.
Bet MOTINYSTĖS PAŠAUKIMO negalima paniekinti ar sumenkinti.
Aš tave užauginsiu, dukryte.
Tu - dievaitė manųjų sapnų,
Tu - svajonių manų karalystėj
Nuostabiausios princesės vardu.
Pasakėlėn tave nusivesiu,
Pakylėsiu į pilį aukštyn,
Žvaigždėmis kasytes apibersiu,
Kol sapnų karalystėj miegi.
(nežinomas autorius)
Susipažinimas
Moterys sėdėdamos prie stalelių susipažįsta tarpusavyje. Prašymas atrasti vieną (galima ir daugiau) bendrą tarpusavio pomėgį ar silpnybę. Po to viena iš mamyčių pristato drauge sėdėjusių moterų panašumus.
Viktorina
I. Kuriuo dukrytės vystymosi tarpsniu vystosi esminis pasitikėjimas mama, supančiu pasauliu?
• Paauglystėje
• Ankstyvajame mokykliniame amžiuje
• Kūdikystėje
• Senatvėje
Atsakymas: Kūdikystės fazėje pasitikėjimas yra labai svarbus. Psichologiniai tyrimai teigia, kad neišugdžius šio jausmo, kūdikis pradeda nepasitikėti pasauliu, atsiranda nervingumas, o suaugusiojo žmogaus gyvenime pasireiškia uždarumu bei izoliacija.
Važiavau į vaikų hematologinį skyrių ir galvojau, kad tai jau tampa savaime suprantama gyvenimo dalimi. Ir kelias jau atrodo ne toks tolimas ir iš namų ne taip sunku išsiplėšti. Tik toks keistas dėkingumo jausmas neapleidžia, kad važiuoju kaip svečias. Kad širdies neslegia savo žmogaus ligos našta. Atvažiavai, pabuvai ir išvažiavai. Su gerais jausmais, nes klausia kada vėl atvažiuosit. Lyg mažytis lietaus lašelis anapus ligos durų. Truputį atgaivinantis palatos gyvenimą ir chemoterapijos rutiną.
Eidama gėrėjausi saulutėmis, kurių pridygo pievoje prie ligoninės. Jų kasmet ten daug :-). Taip gražu.
Brangios mamytės,
norėčiau Jums šiek tiek pristatyti laikraštį Ganytojas - mat jame galite rasti krikščioniškų straipsnių ne tik teologinėm temom, bet ir šeimos (santykiai su sutuoktiniu, vaikų auklėjimas, bendravimas su paaugliais ir t.t.). Jei kas domisi istorija - taip pat rasite vertingų straipsnių. Žodžiu, temų yra tikrai gana įvairių, o rašytojai - tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
Pavyzdžiui, neseniai Ganytojo priedo tema buvo ATLEIDIMAS. Ar gi tai ne aktuali tema? Manau, labai aktuali, nes, jei atsitinka gyvenime įsiskaudinti, neatleidimas gali apnuodyti santykius ne tik su tuo žmogumi, kuriam negalime atleisti, bet ir kitus (tampame pretenzingi aplinkiniams, irzlūs, perdėtai jautrūs ir t.t.)… Pavyzdžiui, neatleidę tėvams (manau tai patvirtins psichologai) galime jausti tam tikrą įtampą auklėdami savo vaikus; jei neatleidžiame sutuoktiniui, tai nuodys mūsų bendravimą, augins sienas tarp vyro ir žmonos, ir t.t….
Nauji komentarai